Šaltuoju metų laiku paprastai padaugėja sergančiųjų ne tik peršalimo ligomis, bet ir virusinėmis žarnyno infekcijomis, kurias dažniausiai sukelia rotavirusai, rečiau noro ir kiti virusai. 2011 metais Alytaus apskrityje registruoti 252 susirgimai virusinėmis patikslintomis žarnyno infekcijomis, iš jų 239 susirgimai (95 proc.) rotavirusine infekcija. Šiomis ligomis dažniausiai sirgo vaikai, 88 proc. visų susirgimų registruota iki 6 metų amžiaus. Praėjusiais metais penkiose apskrities ikimokyklinėse vaikų ugdymo įstaigose buvo registruoti grupiniai susirgimai virusinėmis žarnyno infekcijomis po 3 – 6 atvejus, susirgimai išplito buitinio sąlyčio būdu.

Šių metų sausio mėnesį stebimas sergančiųjų virusinėmis žarnyno infekcijomis padaugėjimas: per praėjusių metų gruodžio mėnesį Alytaus mieste registruota 18 susirgimų minėtomis infekcijomis, tuo tarpu šių metų sausio mėnesį jau registruota 10 susirgimų rotavirusine infekcija bei 14 susirgimų nepatikslintomis virusinėmis žarnyno infekcijomis. Susirgimai pavieniai, registruojami vaikų tarpe, 71 proc. - iki 6 metų amžiaus. Daugėja sergančiųjų ir Alytaus rajone: per gruodžio mėnesį registruota 10 susirgimų virusinėmis žarnyno infekcijomis, sausio mėnesį jau registruoti 8 susirgimai rotavirusine infekcija bei 2 susirgimai nepatikslintomis virusinėmis žarnyno infekcijomis. Visi susirgimai registruoti iki 6 metų amžiaus, pavieniai.

Virusai, sukeliantys žarnyno infekcijas, atsparūs išorinės aplinkos poveikiui, ilgą laiką gali išgyventi ant durų rankenų, vandens čiaupo, kitų kietų paviršių, ant rankų. Jie atsparūs kaitinimui iki 60°C temperatūros ir užšalimui bei buityje naudojamiems plovikliams. Jautrūs chlorui bei jo turintiems preparatams.

Rotavirusine infekcija dažniausiai serga vaikai iki 5 metų amžiaus. Susirgimams būdingas sezoniškumas, dažniausiai sergama šaltuoju metų laikotarpiu, susirgimų pakilimai stebimi gruodžio – balandžio mėnesiais. Dažniausiai ligos sukėlėjus platina rotavirusu užsikrėtę vaikai bei besimptome forma sergantys suaugę asmenys. Užsikrečiama fekaliniu–oraliniu keliu per nešvarias rankas, užterštus aplinkos paviršius, daiktus. Galima užsikrėsti ir per maistą, ruoštą nešvariomis rankomis, ar per užterštą vandenį. Užsikrėtimui pakanka labai mažo užkrato kiekio. Virusų atsparumas išorinėje aplinkoje bei labai maža užkrečiamoji dozė lemia susirgimų plitimą visuomenėje.

Pirmieji rotavirusinės infekcijos simptomai vystosi praėjus 24 – 72 valandoms nuo užsikrėtimo. Liga pasireiškia vėmimu, dažnu viduriavimu, pilvo skausmais, ryškiu karščiavimu. Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Imunitetas susidaro tik tai viruso grupei, nuo kurios susergama, todėl galima susirgti šia liga pakartotinai. Viduriuojant ir vemiant netenkama daug vandens ir druskų, vystosi dehidratacija, kuri gali būti labai pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams. Todėl pajutus pirmuosius ūmios žarnyno ligos požymius nesigydyti patiems, o nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Skirtingai nuo daugelio žarnyno infekcijų, kurios yra valdomos nespecifinėmis priemonėmis, rotavirusinės infekcijos plitimo mažinimui gali būti taikoma specifinė profilaktika, t .y .skiepai. Vakcina nėra įtraukta į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, mokama. Lietuvoje registruotos 2 vakcinos: viena įskiepijama dviem geriamomis dozėmis, kita – trimis geriamomis dozėmis su keturių savaičių pertrauka. I – oji vakcinos dozė turėtų būti skiriama 6 – 12 savaičių amžiaus kūdikiams. Užsikrėtus kitu rotaviruso serotipu, kuris neįeina į vakcinos sudėtį (ypač pasiskiepijus Rotarix vakcina, kuri yra monovalentė), galima susirgti, bet sergama lengva ligos forma.

Virusinių žarnyno infekcijų apsisaugojimui svarbu laikytis sekančių reikalavimų:
• Rankų higiena - pagrindinė apsisaugojimo priemonė, mažinanti šių infekcijų plitimo riziką. Rankas būtina plauti kruopščiai ir dažnai, ypač prieš valgį, gaminant maistą, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko, pakeitus kūdikiui sauskelnes, slaugant ligonius. Kadangi mažų vaikų asmeninės higienos įgūdžiai menki, vaikų kolektyvuose personalas turėtų padėti jiems tinkamai nusiplauti rankas, o namuose – tėveliai.
• Jeigu vaikas pradėjo vemti, viduriuoti, neleisto tokio vaiko į kolektyvą ir kreiptis į savo gydytoją.
• Tinkamai šiluma apruošti maistą, vengti žalių produktų sąlyčio su pagamintais.
• Kruopščiai plauti maisto paruošimui naudojamą inventorių bei gaminimo vietos paviršius.
• Vartojimui, maisto ruošimui naudoti tik kokybišką geriamąjį vandenį.
• Ligoniui namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį ar jo dalį, patalpas dažnai vėdinti, valyti drėgnu būdu naudojant chloro turinčias dezinfekuojančias priemones. Laikytis visapusiškos asmens higienos turi tiek ligonis, tiek ir jį slaugantis asmuo.
• Maitinti kūdikius krūtimi, nes su motinos pienu kūdikis gauna antikūnius, apsaugančius nuo rotavirusinės infekcijos.

Janina Dvilinskienė,

Alytaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja