Naujienos

Alytausgidas.lt - Tavo naujienų portalas

Vardadienius švenčia

Renginių kalendorius

P A T K P Š S
123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
282930

Naujausi skelbimai

Pramoninio alpinizmo būdu atliekame

( Remonto darbai / 2014-04-23 12:35 )

Pramoninio alpinizmo būdu atliekame šiuos darbus:•Tarpblokinių sandūrų...

Mergina ieško darbo bent kokio,kad

( Ieško darbo / 2014-04-23 12:04 )

Mergina ieško darbo bent kokio,kad ir už nedidelį atlyginimą

MŪRININKAMS DARBO VIETA VILNIUJE

( Siūlo darbą / 2014-04-23 11:48 )

MŪRININKAMS DARBO VIETA VILNIUJE (APGYVENDINAME), IŠORĖS FASADO ŠILTINTOJAMS,...

Parduodamas 2 kambarių butas Staybininkų

( Butai / 2014-04-23 11:47 )

Parduodamas 2 kambarių butas Staybininkų gatvėje 5a. iš 9a. Butas yra įrengtas...

Jauna šeima išsinuomotu buta nuo

( Nuoma / 2014-04-23 11:40 )

Jauna šeima išsinuomotu buta nuo 1-3 kambariu ilgam laikui .Dirbantys

Daugiau skelbimų

Rekomenduojame

  • Autoasas

Naujienos

Dzūkija žiemą: polsiui - Dvarčėnų dvaras ir „Nakcižibis“, sielos atgaivai - egzotika ir Panaros vienuolija, alkanam ar ištroškusiam - „Grikucis“, šimtalapiai, ekskursija po „Alitą“ ir dar daugiau

Spaudos kioskelis | 2012 gruodžio 28 d., 09:44 | komentarų nėra - būk pirmas
Dzūkija žiemą: polsiui - Dvarčėnų dvaras ir „Nakcižibis“, sielos atgaivai - egzotika ir Panaros vienuolija, alkanam ar ištroškusiam - „Grikucis“, šimtalapiai, ekskursija po „Alitą“ ir dar daugiau
Dzūkijoje yra ką veikti ir žiemą. „Žvejoklių" nuotr.

Didžiausias Lietuvos turizmo priešas - prasti orai. Tačiau pastaruoju metu maži miesteliai ir kaimai stengiasi prisivilioti turistų jaukiais pasisėdėjimais, vakarojimais, sudominti juos krašto papročiais, supažindinti su tradiciniais amatais ir jų išmokyti. Daugelis turizmo objektų atvykusius svečius įtraukia į veiklą, ir tai pasitvirtina. Žmonės mielai pasigamina kokį nors darbelį, kartu su programos vedėja išsikepa duonos ar nusilipdo puodą. Aplankytos vietovės parodė, kiek naudos iš tokių, regis, mažyčių verslo projektėlių gali gauti vietiniai žmonės. Sakysim, Punios bendruomenės namuose vietinės moterys už tam tikrą mokestį padengia įvairių kalendorinių švenčių stalus, pasakoja apie to meto papročius, pagieda savo krašto giesmių. Lankantis gruodžio mėnesį jos dalijosi dzūkiško grybų rasalo, silkės su džiovintais baravykais, kitų patiekalų receptais. Alytaus dailiųjų amatų mokykla ne tik vietinius moksleivius visokių amatų išmoko - keramikos, juvelyrikos, drožybos, siuvimo, bet ir organizuoja pamokėles turistams. Štai per pusvalandį dailės mokytoja išmoko liaudies ornamentais dekoruoti drobinį maišelį. Pageidaujantieji gali ir drobinius marškinius papuošti savo piešiniu.

Nedidelis Daugų miestelis prie Alytaus gali didžiuotis ką tik atidaryta savivaldybei priklausančia irklavimo baze. Norintiesiems ištraukiamas net 15 žmonių irkluojamas vikingų laivas. Žinoma, pavasariop. Ant kranto - įvairios sporto aikštelės, namelyje - pirtis, o dviviečiai kambariai - tik po 30 litų. Šiuo patraukliu turizmo objektu Daugai tikisi pritraukti keliautojų. Dzūkija, skirtingai nei kiti Lietuvos etnografiniai regionai, negali pasigirti senais dvarais. Tačiau netoli Daugų prie Suvingio ežero neseniai iš rąstų suręstas naujas Dvarčėnų dvaras, siūlo ramų poilsį. Įdomus atradimas laukė ir už Varėnos pasukus Marcinkonių link - netoli etnografinio Žiūrų kaimo, ant Lavyso ežero kranto stovintys romantiški poilsio namai „Nakcižibis". Neatspėsite, ką tai reiškia. Tikrai ne naktį žibantį jonvabalį. Tai viena baravykų rūšių, dzūkų vadinamų nakcižibiais.

Tarp Merkinės ir Alytaus įsikūrę indėniško gyvenimo būdo namai siūlo savotiškos egzotikos. Edukacines programas vaikams siūlantis Rolandas Prušinskas su žmona svečius išmoko susiverti indėnišką karoliukų vėrinį, šaudyti iš lanko, svaidyti peilį ar žaisti indėniškus žaidimus. „Daug kam norisi egzotikos, o indėniškoji nėra agresyvi, ji nesikėsina į mūsų tikėjimą ir papročius. Netgi daug ką turime bendro. Ir mes, ir indėnai buvome pagonys, naudojome tokią pat simbolinę svastiką, kokios neturi Afrikos ar musulmonų tautos. Man indėnų papročiai labai patrauklūs, jų gyvenimo būdu domiuosi nuo aštuonerių, tad vaikams tikrai turiu ką papasakoti", - sakė jau ketverius metus turistus priimantis R.Prušinskas.

Bene labiausiai kelionės dalyviams patiko lankytis už Merkinės esančioje Panaros kaimo „Pilnų namų" bendruomenėje. Namai garsėja kaip teikiantys profesionalią pagalbą besigydantiems nuo narkotikų ir alkoholio priklausomybės žmonėms. „Esame vieša katalikiška organizacija. Svarstome, kokia dar veikla užsiimti. Pagal senas vienuolijų tradicijas mums labai tiko pradėti veisti vaistažolių ūkį, - pasakojo „Pilnų namų" bendruomenės darbuotoja Rūta Jokubonienė. - Už miškelio turime nemažus laukus. Kasmet paruošiame apie 500 kg sausos vaistažolių masės. Žalios būtų labai daug, tačiau išdžiovinus lieka vos apie 20 proc. buvusio svorio".

 

Vaistažolės džiovinamos specialiame namelyje, kur elektra gaminama saulės baterijomis. Šią vasarą bendruomenės teritorijoje pastatytas pirmasis Lietuvoje sertifikuotas taususis pastatas. Energiškai efektyvus socialinėms reikmėms skirtas medinių rąstų namas apšildomas iš žemės gelmių ateinančia šiluma. Jai paimti elektros naudojama labai nedaug - tik 9,04 kWh kvadratiniam metrui per metus. Namo statybai naudotos vien ekologiškos medžiagos. Sienos dengtos šilko atliekų ir žolelių priemaišų tapetais. Šis namas dabar taip pat tapo gana įdomus atvykstantiems turistams.

O įvairiausių Panaroje išaugintų prieskoninių žolelių mišinių ir arbatos galima įsigyti mažoje koplytėlės parduotuvėlėje. „Vaistažolių ūkį prižiūri, ravi, žoleles skina, paskui džiovina Panaros kaimo moterys. Besigydantys „Pilnų namų" gyventojai joms tik padeda - iš laukų išveža akmenis, atveža vandens, į komposto dėžes sukrauna piktžoles (mes nenaudojame jokių trąšų), - pasakojo R.Jokubonienė. - Be moterų darbo tikrai žolelių ūkis neklestėtų. Pas mus dažniausiai atvyksta tokie žmonės, kurie neturi jokių darbo įgūdžių. Įsivaizduokite, kai paprašome nulupti obuolį, dauguma net nežino, kuria peilio ašmenų puse tai reikia daryti".

Kadangi grikiai auga tik Dzūkijoje, Pamerkių kaimo gyventojai siūlo susipažinti su jų auginimo ir naudojimo galimybėmis. Laimos ir Kosto Mačionių sodyba „Grikucis" kviečia į vienos dienos edukacinę ekskursiją, per kurią dalyviai minko grikių tešlą ir kepa sausainius. Šeimininkė gali išmokyti išsikepti ir tikrų dzūkiškų bulvinių bandų ant kopūstų lapų. Žiemos vakaronės metu dzūkai moko išsidrožti medinį šaukštą ar iš vilnos nusivelti žaisliuką. Tokias programas jau pamėgę moksleiviai. Nuo pavasario edukacines programas rengia ir Daivos Kvedaraitės ekologiškas šaltalankių ūkis Alytaus rajone. Čia galima ne tik sužinoti viską apie sveikatai naudingus šaltalankius, bet ir išmokti iš jų uogų pasigaminti saldainių.

Ekskursijas degustuojant gėrimus rengia ir Alytaus alkoholinių gėrimų gamykla „Alita". Buvo įdomu išgirsti, kad prieskonines žoleles atsiveža iš Šiaurės Kaukazo. Gamyklai jų reikia tiek daug, kad Lietuvoje galbūt nė vienas ūkelis neužaugintų. Kaip pasakojo ekskursijos vadovė, vienam užpilui sunaudojama 250 kg sausos žolės, o atsivežama iškart apie 5 tonas. Be to, šiltuosiuose kraštuose jos yra ekstraktyvesnės, tad ir dėl šios priežasties naudojami ne vietiniai augalai.

Raižių kaime pasitikęs Alytaus apskrities totorių bendruomenės pirmininkas Ipolitas Makulavičius aprodė medinę, 1889 metais čia pastatytą ir vienintelę Lietuvoje sovietmečiu veikusią mečetę. Jis priminė įdomią totorių atsiradimo Lietuvoje istoriją: „XIV amžiuje po perversmo Aukso Ordoje chanas Tochtamyšas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto pasiprašė prieglobsčio. Vytautas jį apgyvendino Lydoje. Kiti totoriai, sužinoję, koks geras Vytautas, taip pat ėmė prašytis priimami į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Už suteiktą pagalbą totoriai ištikimai tarnavo Vytautui, o chano Tochtamyšo sūnus vadovavo totorių pulkams, kurie kartu su Vytauto kariuomene stojo į kovą su kryžiuočiais Žalgirio mūšyje". 2010 metais, kai buvo minimos šio mūšio 600-osios metinės, Lietuvos totorių bendruomenė Raižių kaime savo lėšomis pastatė paminklą Vytautui. Tai iki šiol vienintelis šiam kunigaikščiui nepriklausomybės metais iškilęs paminklas.

Folkloro specialistai yra pastebėję, kad Vytautas totorių dainose ir sakmėse yra labai dažnai minimas, to nepasakysi apie lietuvišką folklorą. „Beje, Sausio 13-ąją Vilniuje žuvusios Loretos Asanavičiūtės totorė senelė yra palaidota Raižių totorių kapinėse, - pasakojo I.Makulavičius. - Apskritai mūsų tautos yra glaudžiai susijusios ir jeigu labiau pasidomėtume savo genealogija, manau, būtume tolerantiškesni vieni kitiems. Lietuvoje kas ketvirtas žmogus turi totoriško kraujo, o kas trečias - užsieninio, ir iš Rytų, ir iš Vakarų. Lietuva juk atsidūrusi didelėje kryžkelėje". Paklaustas, ar Lietuvos totoriai kaip nors švenčia Kalėdas, Ipolitas sakė: „Nuo seno kūčiukus kepė, nes turėjo samdinių katalikų“. Totorių nacionalinis saldumynas šimtalapis - plačiai žinomas ir mėgstamas visoje Lietuvoje. Raižių kaime jis taip pat kepamas. Bendruomenės namuose turistams organizuojamos jo degustacijos. „Stebėti visą kepimo procesą nusibostų, mat jis trunka apie 5 valandas, - sakė I.Makulavičius. - O ar žinote, kad beliašas - taip pat totoriškas patiekalas? Jis plokščias todėl, kad tai buvo karių maistas. Tokius patogu susidėjus į maišelį pasikabinti prie žirgo šono".

Jūratė Mičiulienė, „Lietuvos žinios“

Reitingas [5], balsavusių [5]

Balsuok ir tu:

Naujienos komentarai:

Komentarų nėra - būk pirmas!

...Tavo vidinis balsas ;)

Išsakyk savo nuomonę:

Vardas *:

Jūsų komentaras *:

El. pašto adresas:

Pakartokite nupieštą saugos kodą *:

Žvaigždute * pažymėtus laukus būtina užpildyti.
  • domoplius
  • er2
  • nagai

Populiarūs raktažodžiai

Naujausios įmonės

  • Autoalytus.lt - Automobilių nuoma Alytuje
  • Dzūkijos_dujos

Radijas internetu

Alytausgidas.lt © 2013
Telefonas: 8 616 74933 MB Alytausgidas.lt į.k. 302935422
El. pašto adresas:

Programavimas ir dizainas