Užsukti Alytaus kraštotyros muziejun iki pat lapkričio pabaigos kviečia paroda „Totoriai šalia mūsų". Praėjusią savaitę ekspoziciją atidarė jungtinės lietuvių ir jiems talkinančių totorių pajėgos.

Gausiai susirinkusius lankytojus sveikino muziejaus direktorė Audronė Jakunskienė, Alytaus, Subartonių (Varėnos r.), Kauno totorių, Miklusėnų bendruomenės atstovai, parodos sumanytojas Vilmantas Dunderis ir šio muziejininko talkininkė, fotografė Zita Stankevičienė.

Kaip pasakojo V. Dunderis, paroda - tai siekis susipažinti su totorių kultūra, istorija, tradicijomis ir noras įrodyti, kad per daugiau nei 600 metų šalia lietuvių gyvenantys totoriai turi teisę didžiuotis ne vien šimtalapiu pyragu...

Dzūkijos paveldo dalimi laikomas skanėstas - tikrai nevienintelis akcentas, liudijantis totorių indėlį į Lietuvos kultūrą. Parodos iniciatoriaus teigimu, šiai tautai turėtume būti dėkingi ne tik už mūsų kulinarinę įvairovę, agurkus, svogūnus, jų atvežimą į Lietuvą, apskritai, daržininkystės vystymą, bet ir paramą krašto gynyboje, karyboje, kitose srityse.

Totoriai parodos kūrėjus lietuvius laikė savais

Asmeninių  archyvų eksponatus „Totoriai šalia mūsų" parodai muziejuje skolino Motiejus Abunevičius, Motiejus Jakubauskas, kiti totoriai. Miklusėniškis, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko pavaduotojas M. Jakubauskas už dėmesį tautiečiams dėkojo muziejininkams ir jų kolegoms, įteikdamas padėkas, o drauge su Galimu Sitdykovu - šio autoriaus su Adu Jakubausku ir Stanislavu Duminu parengtas knygas „Lietuvos totoriai istorijoje ir kultūroje".

Skolingi neliko ir lietuviai. Z. Stankevičienė Raižiuose kuriamam totorių muziejui skyrė parodos fotolakštus. „Gal tai ne meninė fotografija, bet istorinė dokumentika - tikrai", - dovanodama nuotraukas sakė fotografė.

Pušėnuose (Alytaus r. Pivašiūnų sen.) gimusi Zita prisipažino, nors yra lietuvė, neretai laikoma totore... Tai patvirtino ir Motiejus Jakubauskas, ne kartą gavęs klausimų, ar jiedu nėra giminės, o gal tautiečiai. „Ne, mes ne giminės ir ne tautiečiai. Bet sugyvenam puikiai", - pasakojo ponas Motiejus.

Dalyvavimas „Totoriai šalia mūsų" parodos rengimo darbuose Z. Stankevičienei buvo mielas sugrįžimas prie Alytaus rajono totorių temos, kurią prieš daugiau nei 20 metų ji apgynė savo diplominiame darbe Vilniaus universitete.

Parodoje pristatytas ir teminis katalogas. Viršelyje - vyresnio amžiaus lietuvė  ir totorė (nuotraukoje - Anelė Marčiulaitienė ir Marytė Šagunevičienė). Pasak muziejininko Vilmanto Dunderio, į leidinį sudėtas ir mažytis totoriškų žodžių žodynėlis, kuriuos jam ir katalogo redaktorei Vilijai Markauskienei teko išmokti projekto metu. Rengėjai tikisi, kad parodos eksponatai, ypač katalogo žodynėlis, geriau pažinti save, kalbą, padės patiems totoriams.

Beje, kaip ir fotografė, parodos koordinatorius Vilmantas totoriams pasirodė lyg savas. „O jei būdavo akimirkų, kai atrodė, kad jau nieks negalėdavo padėti, kreipdavausi kaip Bazarauskų anūkas. Tarp totorių, ypač vyresnių, tai suveikdavo kone magiškai", - Alytaus kultūros interneto tinklapiui „Akultūra.Lt" atviravo V. Dunderis.

Apsilankiusiųjų parodoje turėtų laukti staigmena

„Totoriai šalia mūsų" atidaryme „gyvai" atliekamomis Krymo totorių ir panašiomis tautinėmis melodijomis dalinosi dainininkė Rima Kazėnienė iš Kauno ir dūdelininkas Ernestas Gaidukevičius iš Subartonių.

Renginio metu, kas norėjo, vaišinosi garsiuoju šimtalapiu. Na, o Alytaus kraštotyros muziejuje dar apsilankysiančių aktyviausiųjų turėtų laukti dovana ... DVD plokštelė su originaliu videodarbu „Murzų ainiai Lietuvos žemėje". Rusijos Federacijos Tatarstano respublikos sostinėje Kazanėje vykusiame konkurse jis buvo pripažintas geriausiu tarp 160 filmų.

Darius Babijonas,

www.akultura.lt

Neringos Babijonienės nuotraukos