Rekonstrukcijos laukiantis Alytaus kraštotyros muziejus nusipūtė dulkes ir pamėgino keisti drabužį. Muziejų užvaldė mados. Tiesa, ne dabartinės. Beveik iki Velykų vyksiančioje „Ir aš ten buvau, tarybinį rūbą vilkėjau“ parodoje - dešimtys sovietmečio mados klyksmus atspindinčios suknelių, batelių, kitų aksesuarų ir visa tai lydinčios estradinės melodijos.

Keistoka buvo tokioje parodoje nesutikti senienų kolekcionieriaus, alytiškio seimūno Antano Nedzinsko, tačiau valdžios atstovų buvo, o ir sovietmetį menančių netrūko. Muziejaus darbuotojos vilkėjo retro vėjeliu dvelkiančia suknelėmis, restauratorius Jonas Uosaitis - tarybinio kario  uniforma, muziejininkas Vilmantas Dunderis buvo pasirėdęs pagal „zimagorų“ aprangos kodą - „vatūfkė“, kailinė „ausinė“ kepurė.

Dizainerėmis vienam vakarui virtusios muziejininkės Irma Labutytė ir Rasa Stanevičiūtė, Sovietų Sąjungą savo akimis regėjusios vos dvejus metus, susirinkusius supažindino su tarybinės mados istorija, primindamos siauroką anų laikų drabužių parduotuvių asortimentą, deficitą, blatą, tačiau visuomet stilingas Lietuvos moteris. Jos daug siūdinosi, originalesnių audinių nerasdamos pas mus, parsiveždavo iš Gardino (Baltarusija), Rygos (Latvija), „fasonų“ žvalgėsi tiek sunkiai prieinamuose užsienietiškuose madų, kino, tiek lietuviškuose - „Bangos“, „Tarybinės moters“ - žurnaluose.

Parodai talkino „Dainavos“ siuvimo fabrikas, profesinio rengimo centro paslaugų verslo skyrius, muziejuje suręstą podiumą išmėgino modeliai iš Adolfo - Ramanausko, Putinų gimnazijos, eksponatus suneštinei Alytaus bendruomenės parodai pateikė Marijona Augustauskienė, Jadvyga Dunderienė, Vladislava Balionienė, Kazimiera Batutienė, Ilona Bingelienė, Lina Kamorūnaitė, Elvyra Labutienė, Leokadija Laukienė, Vilma Korevienė, Olga Navickienė, Aldona Reginienė, Inga Remeikienė, Zita Sabonienė, Rima Stanevičienė, Birutė Vašilaitė - Jenčiulienė, Marija Vaščilaitė, Diana Vaitkevičienė, Virgis Vekteris ir patys muziejininkai.  „Ir aš ten buvau, tarybinį rūbą vilkėjau“ parodoje - 1960 - 1980 m. laikotarpio, daugiausiai moterų, drabužiai, kuriuos jos vilkėjo dirbusios įvairius darbus ir kolūkyje, ir namuose, ir įstaigose.