Druskininkų miesto meras Ričardas Malinauskas sako, jog kurorte jau prasidėjo dirbtinio paplūdimio projektavimo darbai ir, jei viskas eisis pagal planą, pirmieji poilsiautojai po dengtu stogu galės pramogauti po dvejų metų.

Prie vandens atrakcionų parko planuojama pastatyti uždarą maniežą su pajūrio vaizdais, tikro šildomo smėlio kopomis, pušimis, mediniais takeliais ir banguotą jūrą imituojančiu baseinu. Jis turėtų atidengiamą stogą, kuris būtų nukeliamas saulėtomis dienomis ir uždengiamas, kai dargana.

„Mūsų paplūdimys ir mūsų jūra bus veikianti ištisus metus, galėsite ir degintis, ir pramogauti, ir maudytis. Bus natūralus smėlis, atidengiamas stogas geru oru, ko tikrai labai trūksta Lietuvai, o tuo pačiu ir Druskininkams. Šiuo metu vyksta projektavimo darbai, jeigu bus viskas sėkmingai, po dvejų metų, aš manau, mes jūsų sulauksime šiame paplūdimyje", - sako meras.

Informacijos sklaidai - 0,5 mln. Lt

Be to, Druskininkų miesto meras mano, kad kurortas laimės bylą prieš penkis Seimo narius dėl vasarą pradėto imti 2 Lt "pagalvės" mokesčio ir dėl to miestas planuoja skirti daugiau išlaidų turizmui skatinti. Įteisinus 2 Lt mokestį, kurortas informacijai platinti planuoja išleisti ne 100 tūkst., o 500 tūkst. Lt.

„Druskininkų savivaldybė, kaip bebūtų gaila, prieš penkis Seimo narius laimės teismą ir vis tiktai 2 litai bus galutinai įteisinti, jau yra įteisinti, bet baigsis teismų maratonas ir kaip pavyzdį norėčiau pasakyti, jeigu Druskininkų savivaldybė iki šių metų galėdavo sau leisti skirti informacijos sklaidai, leidiniams ir taip toliau iki 100 tūkst. litų, tai po šio mokesčio įvedimo šiai sričiai bus skiriama 500 tūkst. litų, įskaitant apie tokią pačia sumą ir kurorto vystymui ir gražinimui", - sako meras.

Jau anksčiau buvo skelbiama, kad mokesčiu už naudojimąsi miesto viešąja infrastruktūra tikimasi surinkti per metus 1,5 mln. Lt. Šie pinigai bus panaudoti kurorto infrastruktūrai gerinti. Druskininkų valdžia nuo 2011 m. vasaros pradžios pradėjo imti 2 Lt rinkliavą už naktį kurorto viešbučiuose, SPA centruose ar sanatorijose.

Nesutapo nuomonės dėl regioninių centrų

Druskininkų meras pabrėžė, kad yra neteisinga, jog lėšos septyniems regioniniams centrams, į kuriuos Druskininkai nepatenka, yra skiriamos gausiau.

„Man labai daug abejonių kelia kada nusprendžiama valstybės, aukščiausiame lygmenyje, kažkodėl paimti ir išskirti regioninius centrus. O kuo regioninis centras yra geresnis, pavyzdžiui, Alytaus už Druskininkų? Mes labiau norime šviesios ir gražios ateities Druskininkams, negu kad alytiškiai Alytui? Aš manau, kad lėšos turi būti paskirstytos sąlyginai po lygiai" - sako meras.

Pasak mero, neteisinga vieniems „dovanoti šimtus ir daugiau milijonų, o kitiems pasakyti - mokat, sugebat, užsidirbkit".

Tačiau su meru nesutiko Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Regioninės politikos departamento direktorius Arūnas Plikšnys, kuris teigė, kad negalima regioninės politikos lėšų visiems paskirstyti po lygiai, nes sunkiau gyvenantiems regionams reikalinga didesnė parama.

Be to, jei lėšos iš tiesų visiems būtų skirstomos po lygiai, jų poveikis bus nežymus ir plėtros politika netektų prasmės.

Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje identifikuoti regioniniai centrai yra Alytus, Marijampolė, Tauragė, Telšiai, Utena, Mažeikiai ir Visaginas. Tai žemo gyvenimo lygio teritorijų apsupti vidutinio dydžio miestai kurie, turėdami ekonominį potencialą ir infrastruktūrą, gali atlikti regioninių augimo centrų funkcijas ir jų plėtra gali užtikrinti didesnę teritorinę socialinę sanglaudą regione, o kartu ir Lietuvoje, skelbia VRM.