Pasaulio konsumatoriai (vartojimo skatintojai, pinigų viliotojai) verkauja, kad tokių prastų pardavimų nebuvo per paskutines dešimt Kalėdų. Tai pripažįsta ir Lietuvos prekybos centrų statistai, tvirtindami, kad šiemet mažiau perkama smulkmenų, t. y. įsigaliojo principas – „mažiau, bet geriau“ (arba brangiau). Vienaip ar kitaip tai įtakojo dovanų kiekį, kurį Šv. Kalėdų rytą esame įpratę rasti po eglute. Tuo tarpu eglučių pirkimas buvo neprastas, o vazoninių netgi pritrūko.

Taip aiškina Alytaus miškų urėdijos medelyno viršininkas Darius Truncė. Iš visų Medelyno g. 35 užaugintų ir parduotų eglučių beveik pusė – vazoninės. Pasak miškininko, „gyvos“ eglutės vazonuose baigėsi labai anksti, pasiūla šiemet nepatenkino paklausos. Miškininkai turėjo pasiūlymų prekiauti urmu, tačiau šių pasiūlymų atsisakė vardan „paprastų“ pirkėjų.

D. Truncės teigimu, kad eglutė naudojama šventiniu laikotarpiu, vėliau ne išmetama, o dažniausia – persodinama, liudija, jog alytiškių požiūris į mišką, jo išsaugojimą, tampa nevartotojiškas. Dar mažiau prisirišti prie vartojimo ir eglučių „išnaudojimo“ siūlanti urėdija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ akcijos metu Alytaus rotušės aikštėje šiemet išdalino 6 tūkst. eglišakių. Kaip Alytausgidas.lt informavo Dzūkijos sostinės miškų urėdijos miškotvarkos inžinierius Egidijus Markevičius, alytiškius eglių šakos pasiekė daugiausia iš Sudvajų, taip pat Dušnionių, Kalesnykų girininkijų.

Kėnio, serbinės, dygiosios, paprastosios eglės, juodosios, baltosios, paprastosios pušies šakos, kaip priedas prie šventinių medelių, buvo siūlytos ir medelyne. Čia galėjai surasti ir paprastųjų (priklausomai nuo aukščio - nuo 5 iki 100 lt), sidabrinių dygiųjų ar serbinių (20 – 60 lt) eglių. Įvairių rūšių vazoninės eglutės kainavo nuo 20 iki 50 lt. Prekybos centruose Alytuje eglės buvo parduodamos nuo 20 litų, perkantiems už didesnę sumą - siūlomos nemokamai, o Šv. Kalėdų išvakarėse – dalijamos vos už vieną centą