Šiandien pasaulyje minima informacinių technologijų (IT) plėtros diena. Jos tikslas – informuoti visuomenę apie technologines naujienas, didinti vadinamąjį technologinį raštingumą, spręsti informacinių technologijų plėtros problemas. Kokia IT situacija Alytuje? Užėjęs į Jurgio Kunčino biblioteką – gausi nemokamo interneto. Užsukęs į Alytaus jaunimo centrą, pirmojo Alytaus ar Vidzgirio bibliotekas – rasi viešus interneto prieigos taškus, tokius turi ir Alovės, Balninkų, Butrimonių, Daugų biblioteka. Ar ne puiku? Alytaus rajono savivaldybė savo posėdžius jau transliuoja internetu ir jei tikėti politikais, artimiausioje ateityje, gyvendami kokiose nors Dūdiškėse ar Dūkiškėse, neprivalėsime dėl kiekvieno svarbesnio dokumento belstis į mieste esantį rajono centrą – sako, pakaks užsukti į seniūniją, kur mūsų prašymą didesnei valdžiai užregistruos ir perduos internetu. Ar ne smagu?

Interneto tiekėją Alytuje, rajone turime ne vieną – „Infoseka“, „kabelinė“, „Erdvės“, „Teo“ ir pan. Skverbtį didina ir pas mus veikiantus mobiliojo ryšio operatoriai – „Bitė“, „Omnitel“, „Tele2”. IT, matyt, ir mobiliojo interneto kokybę, sustiprins penkios naujos jų bazinės mobiliojo ryšio stotys Alytuje: 609 - Rotušės a. 4, 621 - Vingio g. 11, 67A - Likiškėlių g. 76, 61E - Merkinės g. 16F, s751.1 - Ūdrijos g. 36B, devynios - rajone: 555 - Giluičiuose, 61A - Panemunininkuose, 696 - Padvariškiuose, 553 - Dauguose, 558, ALT56, S388.1 – Užupiuose, 679 – Bugonyse ir BTS 66E - Parko g. 17, Luksnėnuose. Jeigu mūsų neerzintų stočių skleidžiami elektromagnetinė spinduliuotė, galėtume net šūktelti - fantastika!

Netgi informacijos ir ryšių technologijų fakultetą jau trejetą metų turime prie Alytaus kolegijos, kuri ruošia programavimo kompiuteriams, programų sistemų, informacinių sistemų technologijų, elektroninės leidybos ir technologijos bei kompiuterinių tinklų administravimo specialistus. Alytaus profesinio rengimo centre ne pirmi metai rengiami vizualinės reklamos gamintojai. Profesionaliu fotografu ar elektroninės leidybos maketuotoju nuo šių metų galima tapti besimokant Alytaus dailiųjų amatų mokykloje. Jeigu ir vieni, ir kiti jaunuoliai studijuotų, dėstytojai dirbtų, turėdami bent mažytį, tačiau bendrą tiksliuką dėl Alytaus, miesto, krašto įvaizdžio gerinimo? Viešųjų ryšių specialistai ar net visi skyriai, regis, turėtų kreiptis į darbo biržą, nes veikti paprasčiausiai ne būtų ką. Netikit?

Alytaus mieste, rajone veikia, dažniau ar rečiau atnaujinami portalai, svetainės Alytausgidas.lt, Alytiskis.lt, Ams.lt, Arsa.lt, Cika.lt, Danielius.net, Info-Alytus.lt, Jemi.lt, daugiau ar mažiau sėkmingai gyvuoja kitų žiniasklaidos vienetų tinklapiai - Ana.lt, Dzukijostv.lt, Fm99.lt, Miesto.lt. Prie svorį jau turinčių jungiasi naujieji projektai Alytui.blogspot.com, Alytauspliusai.lt, 40gr.lt ir pan. Alytuje nėra ką veikti? Vien komentarus parašydami į visus minėtus tinklapius, portalus - užtruktume kone pusdienį. Na o jei užsuktume ir daugelio čia pavardintųjų facebook profilius - ne vieną dieną turbūt praleistume.

Su IT plėtros diena. Beje, ji kitąmet bus švenčiama jau 40-ąjį kartą. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LR Susisiekimo ministerijos informuoja:

•    1972 m. Jungtinių tautų organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė spalio 24-ąją Pasauline informacinių technologijų plėtros diena.
•    Skaičiuojama, kad internetu pasaulyje iki šios dienos naudojasi 2,25 mlrd. žmonių. Daugiausia interneto naudotojų gyvena Kinijoje (per 485 mln.), JAV (per 245 mln.), Indijoje (per 100 mln.) Japonijoje (per 99 mln.) ir Brazilijoje (per 75 mln.)
•    Prireikė vos 4 metų, kad pasaulyje interneto naudotojų skaičius pasiektų 50 mln. Palyginimui, radijui tokiam pat naudotojų skaičiui pasiekti prireikė 38 metų, televizijai – 13 metų
•    Šiuo metu pasaulyje egzistuoja per 250 mln. interneto svetainių
•    Vidutiniškai per dieną žmogus internete naršo 51 minutę arba apie 25 valandas per mėnesį
•    Lietuva yra sparčiausią plačiajuosčio interneto greitį išvysčiusi šalis pasaulyje. Parsiuntimo greitis Lietuvoje siekia 32,41 Mb/s (interneto greičio testavimas atliekamas matuojant tris rodiklius – parsiuntimo ir išsiuntimo greitį bei gaišties laiką)
•    Internetu Lietuvoje naudojasi apie 65 proc. namų ūkių
•    Elektroninės bankininkystės paslaugomis Lietuvoje naudojasi lygiai pusė šalies gyventojų – 50 proc.
•    Šiuo metu Lietuvoje veikia mažiausiai 906 valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainės
•    Neišeidami iš savo namų, internetu galime ne tik apmokėti sąskaitas, bet ir ieškoti darbo Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje, kurti ir teikti prašymus skirti išmokas „Sodros“ svetainėje, registruoti individualią įmonę, uždarąją akcinę bendrovę ar asociaciją, deklaruoti savo gyvenamąją vietą, informuoti policiją apie  įvykdytą teisės pažeidimą, užsiregistruoti vizitui pas gydytoją                         
•    2007–2013 m. Lietuvos informacinės visuomenės plėtros projektams finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bus panaudota apie 829 mln. Lt