Centrinis šildymas Alytuje – kas, kaip, kodėl ir už kiek?

Į Alytausgidas.lt skaitytojų klausimus atsako „Litesko“.

Alytausgidas.lt žadėjo savo skaitytojų klausimus pateikti atsakingiems už centralizuotai tiekiamą šilumą, jos kainas ir kokybę. Klausimai buvo pateikti „Litesko“ Alytaus filialo ir Alytaus miesto savivaldybės atsakingiems asmenims. Pirmieji jums skirtus atsakymus pateikė „Litesko“ - filialo „Alytaus energija“ komercijos direktorius Antanas Krilavičius.

Rimvydas Čaplikas klausė:

-    Kodėl biokuro jėgainės statybai generaliniu rangovu buvo pasirinkta įmonė „Axis Industries“, kurios akcininkai yra tie patys kaip ir „Litesko" ? Ar konkurso sąlygos nebuvo surašytos taip, kad laimėtų būtent ši įmonė ? Ar šį pirkimą yra patikrinusi viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), kuri keletą tokių konkursų kai „Litesko“ perka paslaugas iš tų pačių akcininkų valdomų įmonių, jau yra pripažinusi neskaidriais ir pareikalavo juos nutraukti?

„Litesko“ atstovo A. Krilavičiaus atsakymas:

- Biokuro jėgainės statybos konkurso nugalėtoju buvo pasirinktas tas rangovas, kuris pateikė geriausią pasiūlymą: pasiūlė mažiausią kainą, turintis tinkamą patirtį ir t.t. Visą savo veiklą vykdome, taip pat – ir konkursus skelbiame, vadovaudamiesi šalyje galiojančiais įstatymais. Šis konkursas buvo viešas ir, žinoma, pirkimą patikrino VPT. Bendrovė „Litesko“ priklauso vienai didžiausių Europoje energetikos paslaugų kompanijų grupei „Dalkia“.

Alytausgidas.lt skaitytoja klausė:

-    Kodėl šilumos skaitiklių parodymai tikrinami tik darbo metu? Juk žmonės negali imti nemokamų atostogų dėl to, kad kažkas ateis patikrinti karšto vandens skaitliuko parodymų. Paskambinus laiške nurodytu telefonu ir bandant susitarti dėl kito laiko - atsakymas: „dirbam iki 16.30 val.“. Tokius darbus reikia atlikti vartotojams, o ne tikrintojams priimtinu laiku...

„Litesko“ atstovo atsakymas:

-    Įprasta, kad šilumos skaitiklių parodymai yra nurašomi paskutinę mėnesio dieną, nepriklausomai nuo to, ar tai darbo, ar nedarbo diena. Šilumos skaitikliai gali būti nurašyti ir kitą mėnesio dieną, jeigu klientas nesudaro sąlygų juos nurašyti paskutinę mėnesio dieną.

Karšto vandens skaitiklių parodymus paprastai deklaruoja buto savininkai.  „Litesko“  darbo laikas – nuo 7 val. 30 min. iki 16 val. 30 min., tačiau jeigu neturite galimybės tokiu metu būti namuose, galėsime apsilankyti ir jūsų nurodytu, jums patogiu laiku, tik prašome apie tai informuoti.

Jurgiškių 9-ojo namo gyventojas klausė:

-    Nuo ko priklauso gyvatuko mokestis? Vieniems 50 Lt, kitiems 60 Lt mokestis, o pas mus - 80 Lt ir plius nakčiai atjungia vandens pašildymą, gyvatukas šaltas būna. Atjunginejimai nieko neduoda - ryte vėl reikia pašildyti nemažai. kol išyla, atseit taupoma...

„Litesko“ atsako:

-    Šilumos kiekis karšto vandens temperatūros palaikymui  priklauso nuo karšto vandens sistemos konstrukcijos ir nustatomas vadovaujantis valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) 2010 liepos 27 dienos nutarimu Nr 03-133 patvirtinta metodika „Dėl nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekio nustatymo, pagal normas, kai prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso nėra arba jis sugedęs“ kurioje nurodyti tokie normatyvai:
Karšto vandens tiekimo sistemos tipas    Vidutiniai šilumos sąnaudų cirkuliacijai normatyvai qBR, kWh/būstui per mėn.

Šildymo sezono metu skirstant suvartotą šilumą pagal namo įvadinį skaitiklį yra vadovaujamasi šiais normatyvais.  Vasarą šie kiekiai gali būti būti mažesni, priklausomai nuo pastate suvartotos šilumos karšto vandens ruošimui, tačiau didesni būti negali.

Exe klausė:

- Vonią ir tualetą apšildo gyvatukas, o tas plotas dar ir į bendrą plota įtrauktas, taip išeina, už tą patį plotą mokam 2 kartus? Ir dar - jei kaimynai įsirengia papildomų sekcijų, tai už juos moka ir kiti?

Asta Sinkevičienė klausė:

Laba diena, norėčiau paklausti, kodėl už vonios šildymą mokame 2 kartus: 1 - gyvatuko mokestis + 2 - kvadratūra įeina į bendrą buto plotą, nuo kurio skaičiuojama šiluma.

IP: 78.158.31.253 klausė:

-    Teko girdėti iš žmonių tokias kalbas, kad namo karšto vandens bendro skaitliuko ir visų gyventojų parodymų skirtumą išdalija „ant“ gyvatukų, tiesa?

„Litesko“:

- Pastate suvartotos šilumos paskirstymo tvarką privalo pasirinkti pastato butų savininkai. Jiems nepasirinkus, taikomas labiausiai esamą šildymo sistemą atitinkantis VKEKK patvirtintas šilumos paskirstymo metodas.

Paprastai pastate suvartotas šilumos kiekis pirmiausia yra paskiriamas karšto vandens ruošimui. Butuose suvartotą ir deklaruotą karšto vandens kiekį padauginant iš karšto vandens ruošimo normatyvo 53.68 kWh/m3.

Karšto vandens temperatūros palaikymui, butų skaičius dauginamas iš normatyvo 240, 160, 80 arba 10 – pagal aukščiau pateiktą lentelę. Likęs šilumos kiekis yra dalijamas iš pastato bendro naudingo ploto ir dauginamas iš  kiekvieno buto bendro naudingo ploto. Taip yra nustatomas suvartotas šilumos kiekis buto šildymui. Svarbiausia sąlyga – butų plotų suma turi sutapti su pastato plotu.

Matyt, bendras naudingas plotas pasirinktas dėl to, kad jį nustato nekilnojamo turto registras. Jeigu butų plotus sumažintume išminusuodami vonios kambario plotus, atitinkamai sumažėtų ir pastato bendras plotas. Todėl dalijant iš mažesnio ploto padidėtų šilumos kiekis vienam kvadratiniam metrui, tačiau jeigu pastato butų vonios kambarių plotai yra vienodi, butų suvartotas šilumos kiekis nepasikeistų.

Visais atvejais išdalijamas tas pats įvadinio šilumos skaitiklio parodymas, prie šių parodymų papildomai niekas nepridedama.

Jeigu kaimynai pasididina šilumos prietaisų plotą, jų patalpose sunaudojama neproporcingai daugiau šilumos. Dėl to šilumnešis gali atvėsti daugiau nei numatyta – mažiau šilumos teks toms patalpoms, kurios yra sekančios pagal šilumnešio tekėjimo kryptį.

Kaimynai tokiais savavališkais veiksmais išbalansuoja namo šildymo sistemą – vienose patalpose tampa vėsiau, kitose – šilčiau, o mokestis išdalinamas proporcingai bendram naudingam plotui.

Pastate suvartotas šilumos kiekis yra skirstomas pagal vieną iš gyventojų pasirinktų VKEKK patvirtintą metodą. Pagrindinė esmė tokia: gyventojų deklaruotas karšto vandens suvartojimas yra sumuojamas ir padauginamas iš normatyvo šilumos, reikalingos paruošti karštą vandenį. Po to iš butų skaičiaus  padauginamas normatyvas karšto vandens temperatūros palaikymui – taip gaunamas šilumos kiekis karšto vandens temperatūros palaikymui. Šie abu kiekiai yra atimami iš  šilumos skaiklio rodmenų ir tas likęs kiekis yra skiriamas patalpų šildymui. Taip daroma žiemą.

Vasarą gyventojų deklaruotas karšto vandens suvartojimas yra susumuojamas ir padauginamas iš normatyvo šilumos, reikalingos paruošti karštą vandenį, šį šilumos kiekį atėmus iš šilumos skaitiklio rodmenų gaunamas šilumos kiekis karšto vandens temperatūros palaikymui. Šis šilumos kiekis išdalintas butams negali viršyti nustatytų normatyvų.

Edita klausė:

-    Kodėl visada problemos sprendžiamos tik Vilniuje? Gyvenam Alytuje, Likiškėlių 66 name, už lapkričio mėn šilumą mokame po 4,91 lt už kvadratą, nors mėnuo buvo, kaip žinome, nepaprastai šiltas...

„Litesko“:

-    Šių metų lapkričio mėnesio vidutinė lauko oro temperatūra buvo 3,9 laipsnio. 2010-ųjų lapkritis bus šiek tiek šiltesnis, vidutinė oro temperatūra buvo 4,3 laipsnio. Pernai buvo 411 laipsniadienių, o šiemet 423 laipsniadieniai, skirtumas – 2,9 procento.

Likiškėlių g. 66 namas pernai lapkritį suvartojo 58,1 MWh šilumos, o šiemet – 59,7 MWh. Skirtumas – apie  2,8 procento. Jis ir susidarė dėl lauko oro temperatūrų skirtumo.

Tiesa, pagrindinį mokesčio augimą lėmė dėl drastiškai brangusių gamtinių dujų pakilusi šilumos kaina. Dujos brango ne tik Vilniuje, už šį kurą daugiau mokėjo visos Lietuvos šilumos tiekėjai. Šilumos kaina augo nuo 275,55 Lt/MWh pernai iki 335,1LT/MWh šiemet.

Gyventojas 6 klausė:

-    Gyvenam Kaštonų 16 name, už gyvatuką mokam nerealiai (80,42 lt). Kas galėtų paaiškinti, už ką ir kodėl tiek daug? Panašiai ir vasarą. Šiluminį mazgą prižiūri samdomas santechnikas su pirmininke.

„Litesko“:

-    Mokestis už karšto vandens temperatūros palaikymą yra toks dėl to, kad jūsų pastate sumotuotos karšto vandens sistemos tipas atitinka pridedamoje lentelėje pažymėtą pirmąjį tipą. Tai – 240 kwh normatyvas, nustatytas VKEKK. Padauginus iš šilumos kainos gauname 0,240*335,1= 80,42.

Vilma klausė:

-    Už lapkričio mėnesį, 67 kvadratų butą, kai temperatūra lauke buvo + (pliusinė), mokėsime 300 lt. Tai kas bus ir kiek mokėsime kai temperatūra lauke bus minus 15?

„Litesko“:

- Lapkričio mėnesį vidutinė lauko oro temperatūra buvo 3,9 laipsnių šilumos ir sudarė 423 laipsniadienius. Jeigu vidutinė mėnesio lauko oro temperatūra būtų  15 laipsnių šalčio (to dar nėra buvę mano ilgametėje praktikoje), tai sudarytų 1023 laipsniadienius. Jeigu nesikeistų šilumos kaina, mokestis už šilumą padidėtų 2,42 karto.

Povilas Žukauskas klausė:

-    Norėjau pasidomėti, kodėl tokios milžiniškos kainos buvo už šildymą - Vilniaus g. 5 name už 3 kambarių buto šildymą sumokėjau 320 lt. Niekaip negaliu suprast, kodėl masiškai gaminas produktas, t.y. šiluma, kainuoja žymiai brangiau, nei tektų pačiam šildytis 200 kvadratinių metrų namą? Ar neturėtų būti atvirkščiai? Kaip būtų galima atsisakyti „Litesko“ paslaugų ir šildytis elektros radiatoriais? Girdėjau, kad reikia kryžiaus kelius nueit, gal galit pateikti veiksmų seką?

„Litesko“:

-    Šilumos kaina susideda iš dvejų dalių. Viena jų, pastoviai kintanti, yra kuro kaina, kuri sudaro daugiau nei 70 procentų visos šilumos kainos. Antra, pastovioji, kainos dalis, kuri praktiškai nesikeičia eilę  metų, yra skiriama „Litesko“ sąnaudoms (eksploatacija, remontai, termofikacinis vanduo, darbo užmokestis, mokesčiai) padengti.

Energetikų skaičiavimu, šiluma paskutinius 7 metus Lietuvoje brangsta dėl gamtinių dujų kainos augimo. Taip yra ir Alytuje – šilumos kainos struktūroje absoliučiai didžiausios išlaidos tenka kurui, „Litesko“ kaštai jau ilgą laiką nekinta ir sudaro 8,95 centus iš bendros 30,74 centų už kilovatvalandę be PVM šilumos kainos.

Galbūt pačiam šildantis pavyktų salyginai sutaupyti tą pastoviąją kainos dalį, jeigu viską atliktumėte savo jėgomis. Kaip galima atsijungti centralizuoto šilumos tiekimo sistemos yra išsamiai išdėstyta  2010 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr 1-297 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse  ir papildytomis(pakeistomis) 2011-10-27 Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr 1-265.

Dar vienas svarbus momentas – šilumos suvartojimo mąstai. Sename, nerenovuotame daugiabutyje nemaža dalis iššvaistoma pro kiauras sienas, stogą. Būtent todėl energetikai pabrėžia namų renovacijos naudą – senos statybos namuose suvartojama net kelis kartus daugiau šilumos nei naujuose ar renovuotuose namuose. Tuo pačiu kelis kartus skiriasi ir išlaidos šilumai. Tas pats galioja ir individualiems namams. Senas, neefektyviai šilumą vartojantis namas pareikalaus didelių išlaidų kurui.

IP: 78.62.144.137 kausė:

-    Gyvenam Jurgiškių g., mokėjom už šildymą 336 lt už 78.8 kvadratus (už 2010 m. lapkritį - 249lt). Radiatoriai karšti, paprašius „Žaido“ sumažinti, sako - eikit atsiklauskit kitų gyventojų, kas sutiks sumažinti. Bet daugiausia liko bedarbiai ir pensininkai jiems kompensuoja, o mokančių mažai liko. Gal dėl to ir brangu. Žino tik šilumininkai ir namo prižiurėtojai - už gruodį pernai mokėjom 585 lt, tai šiais metais nežinia kokia suma reiks mokėti - baisu.

Jurgiškių g. gyventojas klausė:

- Jurgiškių g. - nauji namai, mokam daug, įtariu, kad blogas šilumos prižiūrėtojas, nes Putinuose seni namai, kurie taupo, moka mažiau. Dujos tai visur vienodai brango ir dabar tik truputi šalčiau radiatoriai pleška, įdomu, ar norėtų tas prižiūrėtojas, kad jo name tokie karšti radiatoriai būtų ir daug mokėt, o šilumą leistų per langus?

„Litesko“:

-    Daugiabučio prižiūrėtojas privalo vykdyti bendrijos pirmininko ar kito, butų savininkų įgalioto, asmens nurodymus. Todėl pirmiausia rekomenduoju kreiptis į bendrijos pirmininką ar administratorių. Kokius šildymo parametrus palaikyti patalpose irgi turi nuspręsti butų savininkai. Kartais  savininkų nuomonės  gali nesutapti, tada prižiūrėtojas negali tiekti į butus žemesnės nei higienos normomis nustatytos temperatūros – 18 laipsnių.

Jeigu prižiūrėtojas piktnaudžiauja butų savininkų pasitikėjimu ir yra tiekiama per daug šilumos nei klientas pageidauja, reikia apie tai raštiškai informuoti Valstybinę energetikos inspekciją, kuri turėtų sudrausminti pažeidėją. Taip pat noriu pažymėti, kad neteko pastebėti, kad gaunantys kompensaciją tuo piknaudžiautų.

Viktor klausė:

- Šiluminių tinklų nuomininkų apgaulės ir vagystės - tai temos pavadinimas. Kodėl Lietuvos piliečiai moka daugiausiai už šiluma? Tai XX - XXI a. vagystė. Šilumos tiekėjai apvagia. Pilna žodžių prasme. Tai galiu patvirtinti ir įrodyti. Visų pirma:
1. Mokame už vadinamą gyvatuką.
2. Už karštą vandenį.
3. Už bendrą gyvenamą plotą.

Teisingai, čia niekas negali prikibti. Bet kažkaip rudenio vidury, žiemą ir pavasario pradžiopj mano butas padidėja. Tiksliau - jo plotas. Iš kur taip gaunasi, pagalvokite? Jeigu moku už gyvatuką ir bendra gyvenama plotą, tai gerai. Bet gi tualetą ir vonios kambarį šildo gyvatukas, kuris yra vonios kambaryje ir yra pritvirtintas prie sienos. Už jį jau sumokėjau. Mano bendras plotas yra 48 kvadratiniai metrai, įskaitant tualetą ir vonios kambarį. Bet aš jau paklojau tuos pinigus už abi patalpas, tualetą ir vonią, kuri sudaro 6 kvadratinius metrus. O visa tai sudedame ir gauname 54 kvadratinius metrus. Taip išeina, kad aš dar kartą sumoku daug didesnius mokesčius už didesnį gyvenamą plotą, kurio faktiškai nėra ir būti negali. Net mano buto dokumentai tokio gyvenamo ploto nerodo ir aš jo nerandu. Bet mokesčius moku už daug didesnį gyvenamą plotą.

Nors buvo atvažiavęs UAB „Litesko“ termobusas į Alytų ir aš buvau su jais susitikęs, šitą klausimą kėliau, bet iš jų negavau nieko konkretaus į užduotą klausimą. Tik mykė ir kabino makaronus, kaip kokiam mažam vaikui. Jų klausiau, kodėl jie taip daro, apvagia savus piliečius? Tiesiog nesugebėjo suformuluoti gero atsakymo į užduotą klausimą. O be to vietinė televizija manęs klausinėjo ir filmavo. Kita vietinė korespondentė užsirašinėjo. Bet per Alytaus vietinę televiziją nieko apie tai neparodė, o tik merijos darbuotojus, kurie nieko konkretaus nesprendžia žmonių naudai. Bet vietiniame laikraštyje buvo paskelbta mano išsakyta nuomonė, bet ir tai ne...

„Litesko“:

-    Kiekvieno pastato šilumos punkte yra sumontuotas pastato suvartotos šilumos apskaitos prietaisas. Kiekvieno mėnesio paskutinę dieną yra nuskaitomis to prietaiso parodymai ir nustatomas pastate suvartotas šilumos kiekis. Tas šilumos kiekis yra padalijamas:
1.    Karštam vandeniui
2.    Karšto vandens temperatūros palaikymui
3.    Šildymui

Kaip vykdyti šį padalijimą turi nuspręsti pastato butų savininkai. Kol savininkai nepasirinko, kaip skirstyti pastate suvartotą šilumą, šilumos tiekėjas skirsto pagal Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nustatytą metodą, kuris labiausiai atitinka  namo šildymo sistemą.

Dažniausiai yra paplitęs toks skirstymas:
1. Gyventojų deklaruotas karšto vandens kiekis yra padauginamas iš  šilumos normatyvo 1 m3 vandens pašildyti ir taip nustatoma, kiek šilumos yra sunaudota karšto vandens pašildymui.
2. Priklausomai nuo karšto vandens sistemos, butų skaičius yra padauginamas iš normatyvo karšto vandens temperatūros palaikymui ir taip nustatomas suvartotas pastato šilumos kiekis karšto vandens temperatūros palaikymui („gyvatuko“ šiluma).
3. Iš įvadinio šilumos skaiklio parodyto sunaudoto šilumos kiekio atimamas nustatytas šilumos kiekis karštam vandeniui pašildyti ir „gyvatuko“ šiluma – šis likutis ir yra šiluma šildymui. Šis šilumos kiekis yra išdalijamas proporcingai butų bendram naudingam plotui.

Matyt, bendras naudingas plotas pasirinktas dėl to , kad jį nustato nekilnojamo turto registras.  Jeigu butų plotus sumažintume išminusuodami vonios kambario plotus, atitinkamai sumažėtų ir pastato bendras plotas. Todėl dalijant iš mažesnio ploto padidėtų šilumos kiekis vienam kvadratiniam metrui, tačiau jeigu pastato butų vonios kambarių plotai yra vienodi, butų suvartotas šilumos kiekis nepasikeistų.

Visais atvejais išdalijamas tas pats įvadinio šilumos skaitiklio parodymas, prie šių parodymų papildomai niekas nepridedama. Pastato butų savininkai turi pilną teisę nustatyti dar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nepatvirtintą suvartotos šilumos skirstymo metodą ir, suderinus su komisija, teikti jį tiekėjui.

Gaila, kad gyventojas nenurodė savo namo adreso, todėl negalime patikrinti jo teikiamų skaičių. Prašome Jus atvykti į Žuvinto g. 4 esantį „Litesko“ klientų aptarnavimo centrą ir patikrinti, ar nekilnojamo turto kadarsto duomenys atitinka duomenis, kurie naudojami šilumos tiekėjo skaičiavimuose.